pempynas

pempýnas sm. (1, 3) žr. pempynė: 1. N, [K] Kaip eini par pempýną, anos (pempės) apsto[ja] Krš. 2. Kęsynuotės, pempynaĩ – nėko gero Šts. Pempynų̃, briedgaurynų kerčią davė Pj. Pempynaĩ, ne žemė, o reik gyventi Šts. Atsikėlė į tokį pempýną gyventi Pkl. Vaikščiojėm po pempýnus, po kadagynus Trk. Ką ten ės tokiūse pempynūsè Šv.